Dieviškojo gailestingumo rožinis
Dieviškojo Gailestingumo Rožinis sesei Faustinai buvo apreikštas Vilniuje 1935 m. rugsėjo 13–14 d. Besimelsdama koplyčioje ji išgirdo Jėzaus mokymą, kaip reikia kalbėti Dieviškojo Gailestingumo Rožinį.„Kalbėdamas Rožinio dalį, iš pradžių sukalbėk „Tėve mūsų“, „Sveika, Marija“ ir „Tikiu Dievą“. Tada prie didžiojo karoliuko kalbėk šiuos žodžius: „Amžinasis Tėve, aukoju Tau mylimiausio Tavo Sūnaus, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus, Kūną ir Kraują, sielą ir dievybę, kaip atsilyginimą už savo ir viso pasaulio nuodėmes“. Prie mažojo karoliuko kalbėk šiuos žodžius: „Skausmingąja Jėzaus kančia pasigailėk mūsų ir viso pasaulio“. Pabaigoje kalbėk tris kartus: „Šventas Dieve, šventas Galingasis, šventas Amžinasis, pasigailėk mūsų ir viso pasaulio“ .
Dieviškojo Gailestingumo Rožinis nėra Švč. Mergelės Marijos Rožinio pakaitalas, nors naudojami tie patys penkių paslapčių karoliukai. Jį kalbant patariama apmąstyti Jėzaus kančią.
Dieviškojo Gailestingumo Rožinį galima kalbėti bet kada. Kaip pažadėjo Viešpats Jėzus, tai yra labai galinga malda prašant nusidėjėlių atsivertimo, ypač jei kalbama devynias dienas iš eilės. Patariama juo melstis prie mirštančiojo ir už skaistykloje kenčiančias sielas. Viešpats Jėzus kalbėjo sesei Faustinai: „Nuolat kalbėk šį Rožinį, kurio išmokiau tave. Tas, kas jį kalbės, gaus gausių malonių, ypač mirties valandą. Kunigai siūlys jį nusidėjėliams kaip paskutinę viltį“.